Telšių menų inkubatorius – platforma kurti moteriškoms platformoms

Telšių menų inkubatorius – platforma kurti moteriškoms platformoms

Telšiuose, Menų inkubatoriaus galerijoje (JOLKOS studijoje), pristatyta „Rekonstruoto apavo interpretacija“. Beveik du mėnesius vykęs projektas pasiekė finišo tiesiąją. Vyko seminarai, kūrybinės dirbtuvės, kurių metu projekto dalyviai – Telšių menų inkubatoriaus rezidentai, VDA Telšių fakulteto studentai ir kiti susidomėję jauni kūrėjai – mokėsi kurti odinį apavą. Tai itin jaunas atradimas Lietuvos istorijoje, kuris supažindina su dar labai mažai tyrinėtu ir praktikuotu lietuvių amatu.

Projekto pristatyme dalyvavo ir jaunuosius kūrėjus sveikino Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė, Telšių rajono savivaldybės Tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vilija Bačionienė, Telšių menų inkubatoriaus direktorė Palma Urbanavičienė.

„Telšių menų inkubatoriuje reziduoja jauni kūrėjai, kurie savo sumanymus įgyvendina įvairiose srityse: tai darbai iš metalo, iš medžio, iš odos ir kt. Dirbant su oda atsirado poreikis domėtis senaisiais odos dirbiniais, tokiais kaip odinis apavas. Projektas aktualus tuo, kad Lietuvoje pradėtas rekonstruoti archeologinis apavas visai neseniai – 2000 metais, archeologams Kernavėje atradus XIII – XIV a. avalynės liekanas. Šia veikla Lietuvoje kol kas užsiima tik keletas istorikų, kurie taip pat ir yra rekonstruojamos avalynės pradininkai“, – projekto idėją pristatė P. Urbanavičienė.

Viena projekto dalyvių ir iniciatorių Telšių menų inkubatoriaus rezidentė Neringa Pučkoriūtė atkreipė dėmesį, kad, nors Vilniaus dailės akademijoje bei VDA Telšių fakultete yra rūbų/kostiumo dizaino studijų programos, tačiau jų metu studentai nesupažindinami su avalynės istorija bei gamyba, nors tai yra labai svarbi kostiumo dalis.  „Kūrybinės dirbtuvės – buvo puiki niša, galinti įkvėpti jaunus kūrėjus tęsti bei skleisti senosios batsiuvystės amatą ar užsiimti avalynės dizaino kūrimu, gamyba“, – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotu projektu džiaugėsi N. Pučkoriūtė.

Projekto dalyviai kūrybinių dirbtuvių metu susipažino su senosios batsiuvystės istorija, išmoko pagrindines, senojoje batsiuvystėje naudotas siūles ir rekonstravo archeologinį apavą pagal atitinkamo laikmečio gamybos technologijas. Daugiau kaip 10 kūrėjų komanda panaudojo šiuolaikines technologijas (Telšių menų inkubatoriaus įrangą), sukūrė ir pagamino senosios batsiuvystės apavo interpretacijas .

Projekto dalyviams paskaitas apie Lietuvos ir Europos senąją batsiuvystę dviem temomis „Senieji odiniai dirbiniai“ ir „Senųjų odinių dirbinių technologija“ skaitė edukacinės – istorinės dalies vedėjas humanitarinių mokslų daktaras doc. dr. Arūnas Puškorius. Po paskaitų ciklo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu projekto dalyviai pynė ornamentais puoštas apyrankes.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusi Archeologinio apavo rekonstrukcijos Lietuvoje pradininkė, archeologinės avalynės rekonstruktorė iš Kernavės Dalia Grigonienė kūrėjams vedė edukacinę – praktinę dalį apie senovinės avalynės atsiradimą bei jos gamybą. „Projekto dalyviai buvo supažindinti su apavo siūlių tipais, mokėsi jų pavadinimų, žymėjimo, ruošė iškarpas. Kiekvienas kūrėjas individualiai rinkosi apavo modelį ir jį interpretavo savaip“, – sakė D. Grigonienė. Ji pristatė atsivežusi gausybę skirtingų batų, kurie atitinka tikslias VIII – XVII a. rastų apavų rekonstrukcijas. Akį patraukė unikali IX a. moteriškas batas su platforma: jau anuomet jis puikiai buvo pritaikytas kojai, platforma atskirta nuo užkulnės tam, kad koja galėtų laisvai ir nevaržomai judėti. Ir ne tik šie, tačiau ir daugelis kitų rekonstruotų apavų pristatyti kūrėjams kūrybinių dirbtuvių metu. D. Grigonienė papasakojo, kad daugelis jų nešiojami įvairių švenčių metu prie tautinių kostiumų.

Lektorė pasakojo, kad panaudota skirtinga oda: raguočių, avių, ožkų, karvių, laukinių žvėrių, kiaulės ir kt. „Odos storis skiriasi, tad ir jos apdirbimas nevienodas. Sunku dirbti, tačiau įdomu. Prieš pradedant kūrybines dirbtuves, projekto dalyviams pravestas darbo saugos instruktažas, turime vaistinėlę“, – D. Grigonienė ranka mostelėjo į pleistrų, bintų ir kitokių medikamentų pripildytą dėžutę.

Apavui kurti projekto dalyviai naudojo tik kokybiškus įrankius: lenktas ylas, storas adatas, aštrius peiliukus ir pan. Batų padai su aulais siūti tik tvirtais medvilniniais bei lininiais vaškuotais siūlais.

Kalbinti menininkai prisipažino, kad savo darbo laiko neskaičiavo: dirbo tol, kol gavo rezultatą. Būdavo dienų, kuomet tekdavo pasidarbuoti nuo 8 val. ryto iki 2 val. nakties. Iškeltą tikslą – pasisiūti bent po vieną batą – projekto dalyviai įveikė ir daugelis jų pasigamino abu batus ir juos galės nešioti. Tiesa, ne tik batus menininkai gamino, bet ir nagines, kurias išpynė dailiausiais raštais. Kūrėjai džiaugėsi suteikta galimybe dalyvauti projekte, nes jo metu įgyta neįkainojama patirtis ir praktika.

N. Pučkoriūtė dėkoja prie projekto prisidėjusiems kalviui Donatui Liekmaniui už puikiai pagamintus įrankius, Daliai Grigonienei ir Arūnui Puškoriui už nuostabią pažintį, suteiktas žinias ir nuoširdų bendradarbiavimą, Vytautui Urbanavičiui už pagalbą pasiruošti kūrybinėms dirbtuvėms, Palmai Urbanavičienei už kūrybiškus projektus ir motyvaciją tobulėti, Telšių kultūros centrui už bendradarbiavimą ir partnerystę.

    

Telšių kultūros centro inf.