• 2018-11-14
    Google Iššūkis Tavo mieste

  • 2018-10-26
    Tautodailės paroda “Aukso vainikas”

  • 2018-10-17
    “The JAR Trio” džiazo koncertas

  • 2018-10-16
    Kino filmas “Pliusas” N-16

  • 2018-10-16
    Kino filmas vaikams “Du ančiukai ir žąsinas”

  • 2018-10-06
    TURGUS 2018

  • 2018-09-17
    DEKLARACIJŲ LAIKAS BAIGĖSI – KULTŪROS DARBUOTOJAI NORI GYVENTI ORIAI!

  • 2018-09-17
    Tumpametražių filmų vakaras “Po Vydūno kaštonais”

  • 2018-09-07
    Telšių rajono savivaldybės kultūros centro šiuolaikinio šokio studija “Žingsniai” kviečia prisijungti

  • 2018-09-14
    Grupės “Studija” koncertas Telšiuose

Tėviškėlės pievom išmintom…

Nuo vasario 10-dienos kviečiame į Sedos miestelio kultūros centro patalpose eksponuojamą dailininkės Danutės Rimkūnaitės darbų parodą. Akimis pabėgiokime po Žemaitijos pievas, pabraidykime upėmis, dūšiai leiskim pailsėti gaivioje žalumoje.

Tiek data, tiek ir vieta parinkta neatsitiktinai. Vasarį sukanka metai, kai dailininkė išėjo Anapilin, palikusi mums gausią savo darbų kolekciją.

Gimė Danutė ir augo šalia Sedos esančiame Paežerės kaime. Čia, ant Plinkšių ežero krantų, sodriai žaliose pievose, užgimė įvairiapusiškas dailininkės talentas.

Istorijos vingiai lėmė, kad vos sulaukusi devynerių, Danutė kartu su visa šeima patyrė tremtinės dalią. Mokyklą teko baigti Sibire, Intos miestelyje. Tremtinio dalia užgrūdino charakterį, suformavo sunkumų nebijančią ir karštai Lietuvą ir Dievą mylinčią asmenybę.

Po Stalino mirties, šeimai grįžus į Lietuvą, Danutė baigė tapybos studijas Maskvos aukštesniojoje dailės mokykloje, dirbo dailininke tuometiniame Buitinių paslaugų kombinate. Didžioji jos meilė – tapyba. Pasislėpusi dažniausiai dirbo bažnyčioms. Tapė paveikslus, kūrė vitražus, atliko įvairius restauracijos darbus. Žemaitijoje nėra bažnyčios, kurioje nerastume jos darbų.

Danutės širdis visuomet buvo atvira visiems geros valios žmonėms. Jos namuose lankėsi daug Telšių krašto šviesuolių, trėmimus išgyvenusių inteligentų, kurie giliuoju sovietmečiu buvo atsidūrę užribyje. Juos visus vienijo meilė Lietuvai, Dievui ir viltis sulaukti dienos, kai Lietuva vėl taps laisva. Dažnai dailininkės namuose skambėdavo Teklės Kryževičiūtės kanklės, o ir pati dailininkė skambino gitara ir mandolina, turėjo gražų balsą.

Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę Danutė rūpinosi brolių partizanų atminimo įamžinimu, rašė prisiminimus ir kūrė. Jos drobėse užfiksuoti ir vaikystės vaizdiniuose matyti Plinkšių pakrantės meldai, dulkėti vasaros keliai, žaluma kvepiančios pievos, skaidria šiluma apgobtos trobelės. Danutė tapo savo laikmečio aplinkos vaizdų metraštininke.

 Nostalgiškose dailininkės spalvose ir formose meilė Tėvynei ir Dievui, šiltas tėviškės kvapas, gyvenimo prasmės ir amžinybės nuojauta, džiaugsmo pėdsakas…

 Gyvenime patirtas skausmas, sunkumai ir tremtis liko paslėpti giliai menininkės širdyje ir kontrastavo su ryškiomis, džiaugsmingomis jos drobių spalvomis, spindinčiomis meile savo kraštui. Bažnyčia ir Dievas suteikė Danutei stiprybės pergyventi visus gyvenimo vargus, įkvėpė kurti ir dalintis savo darbais, padėjo ieškoti atsakymų į gyvenimo prasmės ir amžinybės paieškos klausimus…

 Sigita Dacienė

Etninės kultūros globos tarybos vyriausioji specialistė Žemaitijos regionui, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro etnografė